Tinginys su rududu

Taip jau kartais būna, kai lauke žvarbus oras ir niekur nesinori eiti iš namų tik stebėti lietų pro langą sėdint su karštu arbatos puodeliu ir beprotiškai skaniu desertu :) Kadangi mane tokia nuotaika ištiko šį savaitgalį, nusprendžiau ją praskaidrinti pasigamindama vieną iš mano mėgstamiausių naminių saldumynų-tinginį. Tik šiek tiek kitaip nei įprastai :) Taigi dalinuosi karamelinio tinginio receptu.

Reikės:

3 pakelių "Gaidelis" sausainių 

1 skardinės "Rududu"

pusę pakelio sviesto

Sausainius susmulkiname maišelyje arba dubenyje. Ištirpiname sviestą, įdedame rududu ir maišome kol pasidarys vientisa masė. Palaukime kol užvirs, tada pilame karamelę ant sausainių ir viską gerai išmaišome. Gautą masę sudedame į norimą formą (aš dėjau į maišelį) ir paliekame šaldytuve kol sustings. Štai ir viskas :)

O tik dabar pagalvojau, kad būtų labai skanu į masę įdėti sezamo sėklų arba aguonų. Paeksperimentuokite!

Kalėdos visur aplink mus

 Kalėdos- viena gražiausių švenčių metuose. Ir viena labiausiai varginančių. Nupirkti (o svarbiausia, sugalvoti ką nupirkti) visiems artimiesiems dovanas, suktis kelias dienas virtuvėje gaminant daugybę patiekalų ir Kūčioms, ir Kalėdoms, o kur dar namų puošimas ir panašiai. Studentams (tarp jų ir man) šventinės nuotaikos pajusti neleidžia  artėjantys arba jau prasidėję egzaminai.  Aplinkui tik ir girdžiu sakant „nejaučiu aš jokių Kalėdų“. Man taip pat vienintelis dalykas primenantis, kad jau netrukus bus Kalėdos yra Vilniaus Kalėdų eglutė (beje man ji laaabai patinka!), kurią matau kiekvieną dieną eidama į paskaitas. Bet atidžiau pagalvojus, kaip galime pajusti tą šventišką dvasią, jeigu mes tik lekiame, lekiame ir lekiame. Prieš Kalėdas, man regis, mes pradedam bėgti dar greičiau, o juk advento tikslas- sustoti, pasidžiaugti šia akimirka su savo šeima, parodyti jiems savo meilę ir dėmesį. Na, bet žinoma, kaip, sakysite, sustoti, jeigu prieš naujus metus spaudžia terminai, darbai, egzaminai, krūvos pirkinių. Nėra laiko! Žinoma, tam visiškai pritariu. Galiu kiek noriu svaičioti “reikia sustoti”, “dalintis meile ir šiluma”, bet pačiai viską sunku suspėti padaryti. O ypač prieš Kalėdas. Kiekvienais metais sakau, kad šios Kalėdos bus ypatingos ir gražios, su 7-mete sese kepsime kalėdinius sausainius, dainuosime kalėdines dainas ir viskas bus kaip iš banalaus šventinio filmo. Ar taip būna? Toli gražu ne. Nors sausainius kepėme, tačiau tai visai nebuvo taip jau smagu- daug pykčių ir pilna virtuvė miltų. Iš tikrųjų  Kalėdos visada dažniausiai būna pilnos streso ir sumaišties. Tačiau dabar, kai taip dažnai nebūnu su savo šeima, man jos tapo ypač svarbios. Šitos gražiausios metų šventės man nustojo asocijuotis su dovanų gavimu- atėjo noras pačiai dovanoti man brangiems žmonėms. Kalėdų dvasia tai ne šventiniai papuošimai, bet nuoširdus buvimas su pačiais mylimiausiais. Neskubant, nelekiant, tiesiog būnant šalia.    
     Na, o dabar apie dovanas. Jau kelintus metus iš eilės dovanoju valgomas dovanas. Man tai labai patinka, nes iš studentiškos kišenės sunku nupirkti dovanas, kokių artimieji tikrai norėtų, o tos dovanėlės iš prekybcentrių, kaip statutėlės ar dušo želių rinkinys man ne prie širdies. Todėl su valgomomis dovanomis niekada neprašaunu pro šalį. Praeitais metais dovanojau, manau visiems puikiai žinoma, eglę, dar kitais kepiau sausainius ir gaminau saldainius. Tačiau šiemet idėjų stoka… Gal kas nors pasidalins savo receptais, kokiomis valgomomis dovanomis džiuginsite savo artimuosius? :) Lauksiu! 

Gera pradžia pusę darbo

Visada sunku ką nors pradėti. Atrodo mintyse jau viskas sudėliota, pergalvota kaip viskas turėtų būti, bet... padaryti pirmą žingsnį vistiek labai labai sunku. Ir nedrąsu. Bet reikia. Juk kada jei ne dabar, tiesa? Aš pradėti rašyti blog‘ą norėjau jau labai seniai, bet vis nerasdavau konkrečios srities apie ką tas mano tinklaraštis galėtų būti. Ir štai šį rudenį važiavau troleibusu iš paskaitų į bendrabutį ir galvojau- koks dalykas gyvenime mane labiausiai džiugina? Ir staigi atėjo atsakymas. Juk tai... maistas! Niekaip niekaip negaliu atsispirti skaniam maistui. Kaip kiti beveik visus savo pinigus išleidžia kavai, cigaretėms, aš juos išleidžiu sushi ir alyvuogėms (ir blog‘o pavadinimas toks, nes man labai patinka alyvuogės)... Ir net mano vaikinas kai mes susipykstam, atsiprašydamas man neša ne gėles ir šokoladą, o ...pakelį džiovintų pomidorų. Ir tada visi pykčiai savaime išgaruoja. Tai štai kokia ta mano meilė maistui. Bet prisipažinsiu nesu aš jokia kulinarijos žinovė ir meistrė ir mano nuotraukos nebus kaip iš aukščiausio lygio kulinarinio žurnalo, bet mane virtuvė labai domina ir noriu daug mokytis, pažinti, ragauti ir kitaip tobulėti šioje srityje (Bet nenustebkite jei čia rasite ir visai su kulinarija nesusijusių dalykų ). Taigi, iki pasimatymo kituose įrašuose!